Sveikas, lankytojau

   šiandien trumpai pasidalinsiu pasvarstymais apie blogą orą. Vakaras tam kaip tik labai tinkamas, nes už lango „blogas oras“. Man, gyvenančiam su daugiau mažiau visada atvirais langais, dažnai būnančiam gryname ore ir keliaujančiam po gamtą nesuprantama, ką žmonės nori pasakyti, išsireikšdami „blogas oras“. Kas čia blogo? Taip, už lango dažnai būna vėjuota, karšta, šalta, lyja, sninga, bet kur čia blogis? Taip neatsargiai pavartojamas būdvardis „blogas“ lyg įžeidžia orą, kuris yra gamtos dalis. Kas nors iš mūsų norėtų būti vadinamas blogu? Kiekvienas turime egoizmo, pykčio, pavydo ir daug kitų neigiamų charakterio ar elgesio savybių, bet turbūt niekas mūsų blogu nevadina? Kitaip įsižeistumėme, supyktumėme, galiausiai nuliūstumėme, o jei tai tęstųsi nuolat, mus tai sužlygdytų ir emociškai, ir dvasiškai. Oras nebūna blogas, tai tik netinkamai įvardijame lietų, vėją, didesnį karštį, šaltį. Gamta gyva, ji nušvinti ir sutemsta, ji būna rami ir vėjuota, šalta, šilta ir karšta, visai kaip mes. Tai lyg mūsų emocijos. Lietus, tai mūsų ašaros, vėjas, tai mūsų aistra, šaltis, tai mūsų abejingumas sau ir aplinkiniams, karštis, tai mūsų aistra ir net pyktis ar agresija. Gamta, tai mūsų namai. Kaip siela, turime daug namų. Tai mūsų fizinis ir subtilus kūnas, namas su stogu ir pagaliau motina Žemė, kuri yra visų mūsų namai. Tas pats oras ir mes, žmonės esame gamtos dalis, todėl kaltindami orą, kad jis blogas, reiškiame nepasitenkinimą, pretenziją, nusivylimą, kad čia ne pagal mus. Apskritai reiktų išbraukti šitą žodį iš savo žodyno, ypač kai kalbame apie žmones. Visi žmonės yra geri, tik ne su visais ir ne visuomet. Žmonių, sakyčiau, būna ne blogų, bet neišmanančių, suklaidintų dėl ko jie tokie mums ir atrodo. Žmogus iš esmės gali nederamai pasielgti tik dėl žinių trūkumo. Kitu atveju jį tik kaltiname „blogo“ etikete, nes jis nešoka pagal mūsų dūdelę.
   Jei mums kažkas nepatinka, kažkas mums blogai ar kažkas atrodo blogas, tuomet mūsų užduotis yra situaciją pakeisti priešinga. Iš prigimties esame pozityvūs, todėl net ir į blogį turėtumėme žiūrėti su pozityvu.