Ar visada tarnystė suteikia džiaugsmo. 2022.03.21
   2022/03/21 00:00:00    komentarai 0

Sveikas, skaitytojau

     šiandien jau kovo antra pusė, praėjo šiek tiek laiko nuo paskutinio pasirodymo dienorašty. Įvyko per šį laiką kai kurių dalykų, kuriais pasidalinisu kituose įrašuose. O šiandien pasidalinsiu trumpa įžvalgėle apie tai, ar tarnystė visada džiaugsminga.
     Sakydamas tarnystė turiu omeny ne maistelio padavimą kačiukui ar šuniuko kasrytinį pavedžiojimą. Nors tai irgi tarnystė pagal atitinkamą sąmonės lygį. Kad jau toks Dievo planas, o planas vienas – žmonėms tobulėt dvasiškai, tai pagal kiekvieno sąmonės lygį tokia tarnystė jam ir paduodama. Nusiperkam ar kieno atiduodamą katinėlį priglaudžiam ir rūpinamės juo. Nors minutei nepagalvojam apie save, o apie tą padarėlį, kuriam dar toli šviečia iki žmogaus kūno. Dar daug jam miauksėt, lot, staugt ir riaumot reiks.
     Tai apie tarnystę. Labiau su tokiu atspalviu pakalbėsiu, kad net ir šventykloj maisto gaminimas nesuteiks tau diaugsmo, jei tau nepatinka gamint. Nebus džiaugsmo, jei nori skaityt paskaitą ir turi tam gabumą, bet plausi langus, jei sodinsi gėles, o norėtum perdažyt sienas, įgarsint paskaitą, paplatint knygą ar dar galai žino ką. Nu čia sakau kaip man rezonuoja, kokie potyriai ateina kitą dieną, po savaitės, rečiau tą pačią dieną. Sukinėjaus virtuvėj, šį tą, aną trečią ir kaskart niekad nesijaučiu taip gerai, kai palieka švariau iki man atėjus. Švara, sakė Dhirašanta maharadža, - pirmas žingsnis link Dievo. Bet kurioj konfesijoj daugiau mažiau prisilaikoma tvarkos ir švaros. Kartais tenka pastebėt, kad ne visada yra šis tandemas maldos namuose ir aplink. Yra švara ir tvarka. Kartais, deja, matau tik tvarką. Tvarka – tai tvarkingai sudėlioti daiktai, nėra chaoso. Bet švara nėra tvarka. Švara – tai blizgesys, spindesys, kai nėra dulkių, purvo, žemos energetikos daiktų, gyvūnų, kartais neti ir atitinkamų žmonių. Tai buvo pirmas dalykas ko ėmiausi sugrįžęs po ilgų metų namo. Kai galėjau pats sau nuspręst kaip tvarkytis, iš namo ir aplink jį teko išvežt daug nešvarių dalykų. Po to lengviau kvėpuojas, daugiau erdvės, šviesos, švariau, gražiau, maloniau.
     Gyvenam aplinkoj ir mūsų viena iš užduočių yra prisidėt prie jos puoselėjimo, palikt ją kaip įmanoma patobulintą pagal savo jėgas. Bet džiaugsmą kaip atsaką patirsim, jei tai padarysim kažką įdėję į tą tarnystę, jei ten įdėsim šiek tiek savo prasmės, pamatysim tame reikalingo ar net būtino. Ir dar vienas momentas. Daugiau džiaugsmo patirsim atlikę mažą, bet dvasinę, o ne didelę, bet materialią tarnystę. Džiaugsmas nėra siekiamybė, tai dovana, kurią gaunam ją atlikę. Džiaugmas yra ženklas, kad tai, ką darėm, buvo vertinga, reikalinga ir teisinga, kaip sako krikščionys. Daug džiaugsmo yra laimė, o daug laimės yra palaima, kuri yra viena iš sielos būsenų kartu su amžinybe ir žinojimu. Juk nerasim nė vieno nenorinčio būt laimingu, žinot viską apie viską ir gyvent be mirties, ar ne? Tai kančia. Kenčia liūdintys, mirštantys ir gyvenantys neišmanyme. Reikia siekt žinių, su kuriom ateis laimė, o galiausiai ir amžinybė.
     Taigi, siekt laimės galim per dvasinę tarnystę pasitarnaudami tuo, ką mokam geriausiai, kas mums patinka labiausiai. Tarnystė pavalyt kad ir vieną į šventyklą vedantį laiptą bus daug labiau įvertinta nei šimtai išvalytų laiptų, vedančių į muziejus, galerijas ar prekybcentrius.

Pakomentuoti