Gražiam Nemuno slėny - fermos. 2021.11.04
   2021/11/04 00:00:00    komentarai 0

Sveikas, skaitytojau

     šiandien pasidalinsiu viena šio savaitgalio kelionės ištrauka. Saulės nusimatė daug, oras šiltas, tai sugalvojom su draugu pasipėdint po Prienus, tada nuo jų eit link Birštono ir iš ten jau autobusu mint į Kauną. Nu tai apipėdinom Prienų centrą, muziejun nuėjom, pakeliui malūnas, parkas, dar šis tas ir jau išsiruošėm keliaut panemune link Birštono. Gražios ten vietos, vėl primena koks gražus ir dar ne taip stipriai kaip Vakaruose urbanizuotas mūsų kraštas. Daug medžių, vandens. Kad neit pagrindiniu keliu, nusukom visai palei Nemuną, mūsų upių tėvą. Kažkaip pamąstėm, kad visai prie pat jo prieisim, bet upė kur kas toliau buvo. Atsidūrėm plačiam slėny. Tolumoj miglos užstoti medžiai, čia pat sodybos, gamtos ir žmogaus draugystė. Dar kiek paėjom ir atsitrenkėm kažkokion baisybėn. Fermon! Nu. Kažkokia ferma prie pat namų. Karvių ji ten ar kiaulių, neaišku, bet jau paslėpta medžių, nes seniai apleista, apšiapus, vaiduokliška. Stogai nuardyti ar šiaip prakiurę, kai kurie langai ir durys užkalti. Tuščia, vaiduokliška. Pagalvojau, kad neblogą čia vietą tokiam gyvūnų kalėjimui parinko. Toks atotrūkis pasijautė. Nuo gamtos. Lyg trobą tarp dangoraižių pamačius. Ko tik neprisigalvoja užterštas ir savęs pažinimu, tarnyste neužimtas protas, neapvalytas charakteris. Gamta harmoninga ir jon yra visko, ko mum reikia: riešutų, uogų, vaistažolių, grūdų. Kam dar tos kiaulėnų fermos? Kam man dar vieno namo aukšto, jei jau trijų aukštų name gyvenu? Kam dar vienas milijonus, jei tėvas milijardierius? Kadangi gyvenam gamtoj (ne name ar mieste, kaip kad gali pasirodyt), esam jos dalis. Bet labai jau kitokia, savotiška dalis. Daranti savaip, kitaip, priešingai, neharmoningai. Bet nepaisant mūsų kartasis aklo ir kvailo triūso, viskas grįžta savon vėžion. Toks jau dėsnis. Neharmonija gali būt, bet tik ribotoj teritorijoj ir ribotą laiką. Fermą pastatė, fermos nėra. Užtvanką pastatė, užtvanka sugriuvo. Pasakysim, kad aišku sugriuvo, nes viskas laikina, tai gal nestatyt visai, m?! Taip, bet kas prieš gamtą, sąžinę, tas dar laikiniau, neverčiau, užmaršiau.
     Mūsų užduotis – ieškot, siekt, kurt ir skleist harmoniją savy ir aplinkoj. Ieškokim, siekim, kurkim ir skleiskim!

Pakomentuoti