Vakar toks įdomus nutikimas buvo. Prieš kelias dienas paskambino draugas bhaktas. Paskambino vėlai vakare tokiu metu, kai jau įprastai telefoną būnu išjungęs (po 8 val.). Kalbėjomės gal kokį pusvalandį ar daugiau. Sako va pečių einu kurt, sakau labai vėlai, tai sako palaukiu, kol sudegs viskas ir uždarau jušką. Sako, turiu ir dūmų...

Nu ką, „dienelės slenka ir nė vieno neaplenkia“, pavasaris kažkur čia, bet dar ne čia :) Jau tikrai ypatinga šita žiemelė, nes ir šalčio, ir sniego buvo, o kur dar korona su savo ribojimais. Kažkoks savotiškas izoliatorius. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Mažiau blaškymosi, daugiau tupėjimo, o daugiau tupėjimo, daugiau...

''Kiekvienai materialiai problemai yra dvasinis sprendimas'', sakydavo Šrila Prabhupada. Ką jis čia tuo norėjo pasakyt? O gi kad materialiom priemonėm materialios problemos iki galo neišspręsim arba tik mums atrodys, kad ją sprendžiam ar jau net išsprendėm. Matom gi kaip visuomenė kai kurias problemas sprendžia pasitelkus labdarą, chemijos pramonę, pinigus, ginklus ir ką tik nori. Bet problemų nesumažėjo, o tik stebuklingai...

Nardydamas bekraščiam internete užtikau vieną ypatingą senieną. Ne, ne kėdė iš Versalio ar gobelenas iš Sluckų rūmų. Įdomiau. O gi pirmą mūsų bhaktų išverstą Šrilos Prabhupados „Šri Išopanišadą“. Spėju, kad tai pirma išversta knyga, nes kituose vertimuose jau nurodytos išverstos knygos, o šitoj knygoj nurodytos knygos tik anglų kalba. Vertimo data nurodyta 1989 metai, taigi 12 metų po Šrilos Prabhupados išėjimo. Taip pat nurodomas Kauno...

Šiandien sužinojau, kad šiandien – armijos diena :) Buvau parduotuvėj insidėt banko kortelėn pinigą, nes radau internete retų lietuviškų vaišnaviškų leidinių. Po to sumokėjau mokestį už vandenį ir jau išeidinėju iš prekybcentrio. Atsidarau duris, bet dar pora sekundžių jų nepaleidžiu, nes už manęs eina žmogus. Tai akimirką...

Šiais laikais tiek daug daiktų, paslaugų, pramogų, ko tik nori. Nuo ryto iki vakaro kasdien galim sėdėt kine, spektakliuose, tūnot internete, televizoriuj, valgyt, kiek telpa, keliaut į visas keturias puses. Praktiškai riboja tik pinigai, kartais gal šeima, sveikata. Už juos galim nusipirkt viską ir visur. Štai kodėl žmonės...

Šiandien, pirmą šilčiausią pavasarinę vasario dieną trumpai pasidalinsiu patirtim kaip paskelbiau karą miegui ir kas dabar laimi. O, miegeli, tu toks saldus ir skanus. Niam niam, knar knar. Bet jau neturiu aš tau tiek daug laiko, kiek tu norėtum, kad tau jo turėčiau. Vat ajurveda rašo, kad man tavęs užtenka tik 4 valandų...

Šiandien trumpai pasidalinsiu patirtim apie pokyčius, kuriuos darom gyvenime. Būna, kad kažką pakeičiam savo dienos režime, santykiuose ar šiaip kurioj srity spontaniškai, o būna, kad planuojam, riuošiamės, norėtumėm, gal kada nors ir panašūs dalykai. Kai tik pirmą kartą gyvendamas Danijoj išgirdau apie vegetarizmą...

Ką gi, turim baltą, šviesų, spindintį, net akinantį žiemos metą. Seniai tokio baltumo būta. Sėdžiu šiltai troboj, bet kiek prisėdėsi – tai knygą reikia išsiųst, malkas vežt, sniegą kast, šiaip iškišt nosį pasivaikščiot. Tai va tas momentas, kai kiši norį pro duris ir pareina šviesos dozė tavo akim. Taip užakina, kad, atrodo, išeini į kokią sceną...

Vakar klaidžiodamas internete radau kelis trumpus įrašus apie kūno egzhumaciją. Kai kuriuos kūnus kažkokiais tikslais atkasdavo ar tiesiog praardydami betoninę kapavietę ištraukdavo po 7 metų, kitus - jau po kelių dešimtmečių. Atkasė vieno vokiečių karininko kapą. Tai net batai, šalmas, granatos, šovinių dėžė likę. Batuose tik kaulai stėro. Įdomus vaizdas. Mūsų Varėna, imant kartu...