Šiandien vienas toks momentas krito akin žiūrint pro langą. Eina moteris su oranžine liemene ir nešas sniego...ne senį, kastuvą :) Irgi oranžinis. Prieina, žiūriu, prie geltonos smėliadėžės, atsidaro ir grūda vidun tą kastuvą. Nelabai gaunas, smėlis sušalęs :) Tai insideda šūpelin didžiausią sušąlusio smėlio gabalą, ant viršaus dar pila kelias dideles...

Šiek tiek parašysiu apie pasirinkimus, kuriuos darom ir kaip juos riboja aplinkybė ir mes patys. Prisireikė patuštint malkinę, nes žiema šiemet labai usžsispyrus, seniai tokia buvo. Tai turėjau tik du pasirinkimus: tai daryt šiandien, kai sninga arba ryt, kai, prognozuoja, nesnigs, bet bus beveik dvigubai šalčiau. Tai iškart primečiau kur blogybė mažesnė – sniegas ar šaltis. Teko padirbėt šiandien :) Esam riboti, tai tokie ir...

Šiandien apžvelgsim dar vieną pamokančią istoriją. Šįkart apie atsižadėjimą ir išdidumą. Gale įdedu trumpametražio filmo nuorodą. Vis dėlto keliais žodžiais nupasakosiu kontekstą. Kartą gyveno toks verslininkas. Verslavo gi jis kino srity. Buvo turtingas, gerai sekės. Ir pasiskolino jis pinigų savo projektui. Ir kažką prisimaklino...

Šiąnakt susapnavau, o gal apsireiškė, kaip čia išsireikšt nežinau, Jo Dieviškoji Kilnybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Stoviu aš, dar keli žmonės patalpoj, asociacija su Varėnos bažnyčios prieangiu, bet jis labai mažas, be langų, tamsus, o sapne patalpa erdvi. Prie manęs tamsaus gymio...

Tai va vėl turiu pora įdomių pastebėjimų, patyrimų apie tai, kaip mūsų kely mums atrakinėjami, atverinėjami vartai ir varteliai. Čia gal spaly buvo, kad sugalvojau platint Vedines knygas. Atidaryt internete knygynėlį ir platint knygas, kurios žmonėms duotų naudos. Ne poezija, ne lyrika, ne drama. Kalnus galim tokių knygų...

Kelias dienas nieko nerašiau, tiesiog su draugu klajojom, tiksliau klampojom po gamtą. Išsitraukėm vienąkart slides ir šiaip galvojam va palei gelžkelį gal praslysim, jei bus nuvažinėtas kelias. Ir buvo. Ir slydom apie 9 ar 10 km vienon pusėn. Laukinė tokia gamta, tik geležinkelis primena, kad čia būta žmogaus. Maždaug pusiaukelėj...

Žiemužė įsibėgėja ir jau artėja vasaris – šalčiausias mėnesis :) Sniego daugiau nei daug, tai išlindau paslidinėt. Per miškelį, per laukelį iki Žiežulio ežero. Žiedinis kelių kilometrų maršrutėlis. Pakeliui dar toks kelių trobų Girežerio kaimėkas yra. Tai iki jo kelias nuvažinėtas, idealus paviršius slidėm, o toliau jau klampus klampojimas per miškelį...

Kartą girdėjau tokį pasakojimą. Gyveno vienas jogas, šeimos žmogus buvo ir jam prisireikė medituot. Tai atsisėdo vidury trobos ir bandė susikaupt. Bet kur tau! Vaikai galvom lekia, tėvą tampo, ant galvos lipa, šaukia rėkia. „Nieko gero, - tas galvoja, - reikia eit iš namų, nes čia per daug triukšmo“. Tai nuėjo jis miškan. Jau ten patogiai intsitaisė po dideliu...

Internete radau įdėtus kelis vieno dvasinio keliu einančio žmogaus įrašus. Vieno įrašo nuorodą rasit teksto apačioj. Tas žmogus - Deividas. Nepažįstu nei jo, nei to žmogus, su kuriuo jis kalbas mašinoj. Deividą mačiau tik kelis kartus, bet nebendravom. Jis gyveno vaišnavų šventykloj, praktikavo 6 metus, kaip čia įraše minima...

Jau ne pirmą kartą lyg iš niekur užsidega lemputė ir nušviečia realią situaciją. Penktadienis – tvarkadienis! Pašluostau dulkes, pasiurbiu, pasidėlioju daiktus. Kadangi kambarių čia turim nemažai, plius sandėliukas, rūsys, sklepas, tai visko kiekvienąkart nuodugniai nesutvarkysi. Tai karts nuo karto kažkokią vieną patalpą tvarkau generališkai. Tokia sistema naudojama viešbučiuose. Airijoj išbandžiau. Prilipo ji man ir namuosna...