Dabar, kaip ir vaikystėj, prisimenu, karts nuo karto susiduriu su tuo pačiu dalyku. O gi kartais susiduriam su iš pažiūros sudėtingais ar net labai sudėtingais dalykais. Turiu omeny ne suvokimą, kad aš ne kūnas, o siela ar kitus subtilius, dvasinius dalykus, bet kur kas žemiškesnius. Atsimenu, vaikystėj buvau gal 6-erių ar 7-erių metų kai rimtai susikrimtau...

Nu va jau įsibėgėja nauji metai, jau trečia jų diena. Sniegas pasirodo kaip jaunas mėnulis, lyja, šlapia. Dažnas nuo naujų metų, kas nuo kito mėnesio pradžios ar nuo pirmadienio, nuo gimtadienio, kaip kaip patogu prisigalvojam kažką keist. Mesiu gert, rūkyt, pradėsiiu sportuot ir panašiai. Aš tokių dalykų jau nedarau, atskaitos taškų neimu...

Šįkart šiek tiek parašysiu apie šavasaną, arba negyvėlio pozą. Šitos pozos išmokau Šivananda jogos vedantos centre, ten mano Krišnos sąmonės pradžia. Poza daroma prieš asanas ir jau pačiam gale po visų asanų. Skirta atpalaiduot kūną. Dabar aprašysiu šitą pozą tiesiog jums pasibandymui. Tai atigulu ant jogos kilimėlio...

Vakar tračiąkart teko lankytis labai gražioj vietoj. Ta vieta yra apie 17 kilometrų nuo Varėnos ir maždaug 5 km nuo Marcinkonių kaimo, šalia plento, miške. Pirmąkart ten lankiaus prieš kelerius metus su ansambliu per Vėlines. Matyt, jų tokia tradicija – apdainuot dūšeles nuo aukščiau. Žiūru, prie kažkokio bokštelio atsibeldėm...

Lauktai ar nelauktai, bet jau ryt atpėduoja paskutinė metų diena. 365 – oji diena! Iš tikrųjų tai daug dienų ir naktų, valandų, minučių, sekundžių, daug mūsų gyvenimo akimirkų. Gal tai buvo kažkuo išskirtiniai metai? Netekčių? Adovanojimų? Pokyčių? Tikrai žinau vieną dalyką. Šita diena, kaip ir gimtadienis, tėra tylus priminimas, kad mano smėlio laikrodžio ...

Vakar peržiūrėjau šitą man rekomenduotą filmą. Apačioj nuoroda. Išoriškai žiūrint tai filmas apie gyvenimą kalėjime. Kalėjimas tas didelis, vidury dykynės Luizianioj, Amerikoj. Telpa tam kalėjime irgi daug - iki 5000 žmogeliukų. Moterų nemačiau, tai turbūt ten tik vyrų kalėjimas. Didelio įspūdžio filmas nepadarė, bet kai kurie momentai įdomūs...

iandien aš ir dviratukas numynėm iki Varėnos pakrašty esančių ežerėlių – Žiežulio ir Ilgelio. Jie kaip broliai, tik siaura miško proskyna juos skiria. Ten taip ramu. Vėjas kalba per pušų viršūnes arba pušys per vėją. Nėra jokio radžaso, iš dalies ir tamaso, neskaitant šalčio. Juk mums tai taip artima – ramybė. Nėra jokių...

Vakar buvo šio šventraščio apsireiškimo dienos minėjimas. Jau 5000 metų praėjo nuo to laiko, kai per Kurukšetros mūšį, vykusį netoli tuometinio Hastinapūro (dabar Delis) Viešpats Krišna savo draugui, mokiniui, kšatrijui apreiškė Dieviškąją Giesmę – "Bhagavad-gitą". Kaip daug kas šitoj Žemėj Žemelėj per tiek laiko...

Susimąsčiau šitu klausimu apie tai nugirdęs šen, tai ten, po to pats su tuo susidūręs. Krišnos sąmonėj daugiau laikomasi požiūrio, kad anksčiau inicijuotas yra daugiau dvasiškai pažengęs. Tai imu kad ir ne šitą judėjimą, ir ne inicijaciją, bet apskritai dvasinės pažangos rodiklius. Aš praktikuoju jau kelis metus...

Peržiūrėjau dar vieną įdomų filmuką, tai norėčiau pasidalint įspūdžiais. Trumpai nupasakosiu istoriją. Jei kas norit peržiūrėt, tai prašom. Nuo 27 min. 31 sekundės. Apačioj nuoroda. Prie to paties vienuolyno gyveno viena dievobaiminga parapijietė...