šįkart apie tai, kaip nuramint protą. Nors protas iš prigimties yra dorybingas, arba satviškas, sąveikaudamas su...

Noriu su tavim, skaitytojau, pasidalint įžvalgom apie namatomus žmones. Ne, ne burtininkai jie, ne iliuzionistai ar jogai mistikai. Dažnai tai paprasti paprastą darbą dirbantys žmonės. Kai kurie jų užsiima dvasine praktika. Čia visai neseniai paliekinėju Vilniaus šventyklą, jau pėdinsiu link traukinių stoties...

Trumpai pasidalinsiu vienu patyrimu. Šiuo metu dirbu vyriškoj kompanijoj, labai vyriškoj. Visi darbuotojai – tik vyrai. Darbo sfera yra statybos ir lipdom tvorą Baltarusijos ir Lietuvos pasieny. Personalas labai įvairus pagal amžių, gyvenamą vietą, sukauptą patirtį, bet yra kai kas bendro. Tenka pasibendraut...

Šiandien vėl įkvėpiau tylos, ramybės, pamąstymų. Sėdau ant dviračio ir myniau sau užmiestin į miškus ir laukus, kur ramybė, čiulba paukščiai, teka upeliai. Ten nėra mašinų, žmonių, šiukšlių, triukšmo, viso to jovalo, kas dažnai pasilieka po žmonių. Buvus stirną suprasi iš jos paliktų pėdsakų, nukramtytas...

šio vakaro dienoraščio įrašas vadinasi „pasaulio kraštas“. Pasidalinsiu kelias pastebėjimais apie gūdžius, atokius Lietuvos užkampius. Keliauju pėsčiom, dviračiu laukais, miškais, pasieniais ir tenka pamatyt didžiausiuose užkampiuose gyvenančių žmonių, kartais kiek pasibendraut su jais. Šiandien...

ką tik buvo paminėtas pavasario lygiadienis, turim daug daug vis labiau šildančios saulės, dienos ilgėja. Pradeda jaustis, kad ne už kalnų ir pavasarinė aistros energija, varomoji gyvų būtybių jėga. Nors gyvenu gana triukšmingoj vietoj, prie gatvės, bet būdamas lauke išgirdau pauščių klegesy. Pakėlęs dangun

šiandien jau kovo antra pusė, praėjo šiek tiek laiko nuo paskutinio pasirodymo dienorašty. Įvyko per šį laiką kai kurių dalykų, kuriais pasidalinisu kituose įrašuose. O šiandien pasidalinsiu trumpa įžvalgėle apie tai, ar tarnystė visada džiaugsminga. Sakydamas tarnystė turiu omeny ne maistelio

Kaip surast save? Šitai pagalvojom dažnas, gal net ne vieną kartą, gal ir šiandien savęs to klausiam po daugybės metų. Žmogus neranda savęs, kai nežino savo prigimties ir kai neramus jo protas. Nežinot savo prigimties reiškia, kad nežinom su kokia sąmone gimėm: darbininko, verslininko, valdininko ar inteligento. Gyvenam...

Lietuvon brangion slenka šaltukas ir sniegelis, todėl buriamės kur šilčiau, jaukiau. Tuo tarpu mes šitą paskutinį lapkričio vakarą aptarsim gyvenimo šeimoje etapus. Vieni autoriai, kurie remias...

Santykiai iki vedybų yra pasiruošimas vedybiniam gyvenimui. Santykių puoselėjimas – tai kelionė. Kas kada nors leidos į ilgą kelionę, pamatė kaip „lengva“ keliaut. Galbūt nebuvo sunku tą kelionę susiplanuot, pasiruošt, nusiteikt, nes juk manėm, kad dviratis ar automobilis niekad neges, nepritrūksim...