Sveikas, lankytojau

   norėčiau pasidalinti viena įdomia mintim, pastaba iš ką tik perskaitytos knygos 'Biblijos kilmė“ (Kostas Burbulys, Čikaga, 1993 m.). Daug keliauju ir karts nuo karto sutinku knygų namelius gatvėse. Juose dažnai surandu įdomių skaitinių. Kad ir apie šitą knygelę. Ji parašyta prieš 31-ius metus, tačiau joje autoriaus vartojama kalba gerokai skiriasi nuo šiandieninės lietuvi kalbos. Kad jau Čikagoj išleista knygelė, tai gal jis buvo Amerikos lietuvis. Nėra jo kalba tokia archajiška kaip Vydūno, Daukanto ar Mažvydo, bet vistiek sutikau daug įdomių pasakymų, išsireiškimų.
   Pratarmėj autorius rašo: „Pasenęs, 90 metų amžiaus, dar daug skaitau. Perskaičiau keletą knygų ir žurnalų apie Šventąjį Raštą. Gaila ir liūdna, kad lietuvių kalba beveik nieko panašaus neturime. Aš Bibliją geriau supratau ir ji man tapo vertingesnė, kai pramokau svetimų kalbų ir galėjau skaityti Šventojo Rašto paaiškinimus. Lietuvių buvo ir yra, kurie galėtų parašyti apie Šventąjį Raštą. Deja, toks darbas neduoda jokio pelno, bet dar reikia pridėti savo išteklių Jį paruošti ir išleisti.
   Skaitydamas knygas, pasižymėjau daug gerų minčių ir pasirašiau daug ištraukų. Dabar matau, kad mano protas nebeveikia, kaip prieš 20 ar 30 metų, nebesugeba viską teisingai suskirstyti. Bet visgi rašau ir manau išleisti knygutę apie Bibliją. Ji bus labai suglausta – trumpa.“
   Kai šiandien Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė nesiekia 70 metų, šis link šimtmečio judantis autorius parašė nuostabią studiją, kurioje pasižymėjau keletą momentų. Apskritai knygoje kalbama apie Biblijos atisiradimą, kas, kada ir kaip rašė Senąjį ir Naująjį Testamentą, pateikta nemažai ano meto istorijos, palitinių ir kultūrinių detalių.
   Tai štai K. Burbulys rašo: „Hebrajai labai skrupulingai laikėsi raidės. Jie net skaitė kiek raidžių yra Šventajame Rašte ir žiūrėjo, kad nė vienos netrūktų ir jų nebūtų daugiau. Jei rasdavo nors vieną klaidą rankraštyje, neleisdavo jo skaityti sinagogoje; jį galėjo žmonės skaityti tik privačiai“. Sakysim, fanatizmas skaičiuot raides ar ieškot klaidų? Kam toks skrupulingumas? Gramatinė, logikos, stiliaus ar vertimo klaida buvo laikoma nepagarba, įžeidimu, neatidumu Šventajam Raštui? Gal buvo labai aukšti standartai. Kas gi pasakys... Nuo to laiko prabėgo daugybė šimtmečių ir daug kas pasikeitė. O kam šiandien 60, 80, o gal tik 40 metų, tai ar nematom akivaizdžių visuomenės pokyčių? Jų vis daugėja ir jie greitėja. Kokia tų pokyčių tendencija, matom visi. Mąstymą perleidžiam elektronikai, kompiuteriam, fizinį darbą - technikai, robotam, patys virsdami nelabai aišku kuo. Kuo mes šiandien gyvenam, kas ir kur mums yra prasmė? Kokie mūsų tikslai, siekiai, svajonės, žygiai? Kuo mes užsiimimam? Ką mes skrupulingai veikiam? Kas mūs idealas ir kur mes skaičiuojam raides? O gal tik mažam darbo ir šeimos ratuke sukamės? Gal savaitgalį turgun nuvažiuojam su mašina, nes tingim nupėdint kelis šimtus metrų, tada gal prie ežero, jei nelis ar nesugalvosiu pamiegot, pažiūrėsiu. Bet vis dėlto. Ar veikiu tai, ką turėčiau ir norėčiau veikt? Ar aš laimingas? Ar tie Biblijos raidžių skaičiuotojai ir skrupulistai kaip nors susiję su manim?