Trumpai apie ribą tarp žmogaus ir gamtos. 2023.05.03
   2023/05/03 00:00:00    komentarai 0

     Prieš kelias dienas teko keliaut greitkeliu nuo Kryžkalnio iki Vilniaus. Visada sėdu dešinėj mašinos pusėj, nes kairėj pusėj lekiančios mašinos vargina, ypač naktį. Tai jau lekiam su vėjeliu link Vilniaus, beveik pilnas autobusas keliautojų, saulutė šviečia, šilta. Kely kaip niekad daug mašinų, pamenu kiek jų būdavo mažai prieš 10 ar juolab prieš 20 metų. Ir visi baisiai skuba, kai kuie smarkiai viršija greitį, jaučiuos tarsi lenktynių trasoj. Kitoj pusėj, žiūriu, tas pats. Visi baisioj aistroj. Važiuoju ir seku, ką pravažiuojam: miškai, laukai, kartais kaip pelkės kokios. Mes čia autostradoj vos ne skrendam, o čia prie pat gamta, paukščiai, vabaliukai, žvėriukai. Jie tai aiškiai gyvena savo ritmu, nes anksti kelias, ieško maisto, augina jauniklius, prisiima kažkokias pareigas, atsakomybes, vėliau rudenį kai kurie jų miguos į tolimus kraštus. Nu jau taip bendrai paėmus tai tie paukšteliai ir žvėreliai neišmanyme gyvena. O ką reiškia neišmanyme? Bendra prasme tai, kad jų gyvenime nėra Dievo. O kokiu mes ritmu gyvenam skrisdami šita autostrada – ateities, aistros, vartojimo? Kur mes lekiam, kur skrendam? Ką perkam? Ką dirbam? Kaip poilsiaujam? Ką valgom? Beprotystė! Užtenka pabūt pusdienį gamtoj ir supranti, koks čia ratas užsuktas. Nuo gamtos nutolom ir tuo pačiu nuo savęs, nuo Dievo. O gamtoj viskas! Ten ramybė, harmonija, tyla, pilnatvė, švara, energija. Tai viskas, ko mums reikia ir kas mums duota Dievo.
     Žmogus kuria, nes Dievas kuria, nes Jis jį sukūrė. Priklausomai nuo proto būsenos – jis neišmanyme, aistroj, dorybėj ar transcendencijoj – žmogus kuria. Pirmu atveju bus kuriama netvarka, chaosas, tamsa, nešvara, padrikumas, nesistematiškumas, anarchija. Aistroj bus daug projektų, pinigų, planų ir pan. Dorybėj bus kuriame taika, harmonija, sąmoningumas. Ir galiausiai transcendencijoj ieškomas, kuriamas, atstatomas ryšys su Dievu. Tai o kas dabar vyrauja aplinkoj? Beveik pusmetį pagyvenus atokioj jogų bendruomenėj ir grįžus namo man nesunku pastebėt, kad aplink vyrauja aistra ir neišmanymas. Jaučiama konkurencinė aplinka, skubėjimas, vartojimas, įtampa, blaškymasis, kažko vaikymasis, nepasitenkinimas. Taip pat matos daug neišmanyme kenčiančių žmonių su žalingais įpročiais, baimėm, įtampa, nerimu, ligom, bastūnų.
     Žinios suteikia galimybę pasirint kur būt, su kuo būt, ką veikt, atsiranda sąmoningumas. Kiek jau ten jo turim, tiek, bet tiek laisvi esam, kiek sąmoningumo turim. Džiaugiuos, kad šiandien turiu galimybę pasirinkt buvimą gamtoj, daugiau laiko skirt dvasinei praktikai, būt tyloj, ramybėj, susikaupime.

Pakomentuoti