

"Ar galima patenkinamai paaiškinti rūšių atsiradimą, remiantis vien tik fizikos dėsniais?
Dabartiniu metu dauguma žmonių besąlygiškai tiki teorija, kad žmogus išsivystė iš gyvūnų evoliucijos dėka. Tas, kuris galvoja kitaip, rizikuoja pasirodyti visišku neišmanėliu.
Darvinas buvo pirmasis mokslininkas, suformulavęs tikrovišką hipotezę, kuri paaiškino gyvybės formų įvairovės kilmę mus supančiame pasaulyje. Pagal šią hipotezę, evoliucijos pagrindas yra du principai: pokyčiai rūšių individuose ir natūralioji atranka. Darvinas spėjo, kad dauginimosi procese atskiruose rūšes individuose atsiranda naujos savybės, suteikiančios jiems pranašumą prieš kitus, tam tarpe ir didesnes galimybes išgyventi esamomis sąlygomis. Todėl jų įgytos savybės išlieka ir persiduoda palikuonims. Su laiku pasikeitimai organizmuose tampa tokie ženklūs, kad atsiranda nauja rūšis.
Nuo Darvino laikų supratimas apie pokyčių mechanizmą patyrė tam tikrą evoliuciją. Šiuolaikiniai darvinistai mano, kad pokyčius, kuriuose vyksta natūrali atranka, suformuoja mutacijos genuose. (Pats Darvinas nežinojo genetikos). Evoliucionistai aprašė įvairius genetinių pokyčių tipus: taškines mutacijas, genetinę rekombinaciją, savaiminį genų dreifą ir t.t. - bet jie visi patenka į talpią atsisiktinių pasikeitimų kategoriją. Tokiu būdu, iki šių dienų natūrali atranka laikoma vieninteliu principu, kontroliuojančiu evoliucijos eigą, o Darvino suformuluoti atsitiktinių pokyčių ir natūralios atrankos principai, kaip ir anksčiau, yra evoliucinių teorijų pagrindas."
Formatas: 21×15 cm, minkšti viršeliai
Puslapių skaičius: 35
"Šiuolaikiniai evoliucionistai pilnai galėjo pasirašyti po tokiais Darvino pasisakymais kaip: „Aš nematau jokių priežasčių abejoti tuo, kad meškų populiacija, priversta taikytis prie gyvenimo vandenyje, natūralios atrankos procese palaipsniui įgaus vis daugiau ir daugiau jūros gyventojų elgsenos, kad kiekvienos naujos kartos palikuonys turės vis didesnius nasrus, taip kad galų gale atsiras gigantiškas banginis.“ Arba: „...kas gali sutrukdyti mums patikėti tuo, kad pingvinų palikuonys, pirmiausia išmokti truputį pakilti virš vandens kaip tai daro patagoniškos jūrinės antys, vėliau galutinai atsiplėš nuo vandens paviršiaus ir pakils į dangų?“"